Panevėžio, Anykščių, Biržų, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Pakruojo naujienos.
Redaktorė: L. Matelienė
HOROSKOPAI

Rokiškyje aludę turintis rokiškėnas už sovietinės simbolikos demonstravimą gavo baudą

Kaimo versmė

Dvaro paveldėtojai sukvietė gyventojus giedoti šalies himno (nuotraukos) (2)

Gulbinėnų dvarą paveldėję generolo Kazio Ladigos palikuonys norėtų rūmus panaudoti menui ir kultūrai. Adrenalino ištroškusius lankytojus lengviausiai čia pritrauktų kraupios legendos apie vaiduoklius, bet paveldėtojai yra įsitikinę, kad pramanai apie prosenelių vėles – šventvagiški. Tad jie verčiau eina mažesniais žingsniais – tvarkydami dvaro parką ir koplyčią, kviesdami gyventojus pažymėti tautai svarbios šventės. plačiau»

Rusiškame kaime – tik du rusai lietuviškomis pavardėmis (nuotraukos)

Keli kilometrai nuo Pumpėnų, palei Lėvens upės krantą nusidriekusiame Gegabrastos kaime pusantro šimto metų dauguma gyventojų buvo rusai. Apie su kolonistų misija atvykusius šios tautybės asmenis dabar liudija tik išlikusi Šv. Nikolajaus cerkvė ir stačiatikių kapinės. Čia vėl šeimininkauja lietuviai. Jie čia pasistatė net ir pokylių namus. plačiau»

Kupreliškiečiams atlaidai – šventas reikalas (nuotraukos)

Biržų rajono Kupreliškio kaimo gyventojai turi šviesių ir mistinių istorijų. Apie tai, kad ir laimėje, ir nelaimėje tėviškės niekas nepakeis, o į pagalbą ateis visai svetimi, atiduos net paskutinius, batonui skirtus pinigus. Dar apie gandrus – išskrendančius namuose nelikus šeimininkų ir vėl ant pliko sukančius lizdus, kai žmonės į tėviškę sugrįžta. plačiau»

Kermošiui dar liko kriaušių kvapas (nuotraukos)

Ragelių gyventojai – neapatiški žmonės, tad ir jų kaimo šiukštu nepavadinsi nykstančiu bažnytkaimiu. Blaivybės dvasia čia tarsi užsilikusi nuo ano amžiaus pradžios, o iš giedotojų daryti operos dainininkų vargonininkė atvyksta net iš kito rajono galo. plačiau»

„Laimės“ kooperatyvas bent jau pilvams neleido urgzti iš bado (nuotraukos)

Iš seniausios medinės Rokiškio krašte Onuškio bažnyčios 300 metų senumo varpus nugvelbę ilgapirščiai liko nepagauti. Vis dėlto po kelerių metų vienas iš trijų pavogtų varpų buvo surastas. Jį susigrąžinti onuškiečiams padėjo ir vietos bendruomenės vadovės aistra kraštotyrai – moteris buvo nufotografavusi visas itin vertingas senienas. plačiau»

Karsakiškio bažnytėlėje – ugnies nesunaikintas šventas paveikslas (nuotraukos)

Panevėžio rajono Karsakiškio kaimo senieji gyventojai mena pasakojimus, kad kažkada čia buvęs didelis miestas ir tęsęsis kelias mylias iki Palėvenės. Priešai jį sudeginę ir tuomet jau atsikūręs tiktai kaimas su bažnytėle. Pirmoji bažnyčia neišliko, antroji sudegė, trečioji kviesdavo parapijiečius ypatingų varpų skambesiu. plačiau»

Smilgiečių bažnyčia per karą išdygo akyse (nuotraukos)

Karo baisumai ir nežinomybė nesutrukdė Smilgiuose tarnavusiems kunigams ir vietiniams gyventojams statyti bažnyčią. Priešingai, nujausdami greitą okupaciją prie darbo prisidėjo visi – vasarą arklių traukiamais vežimais, o žiemą rogėmis vežė žvyrą, plytas. Bažnyčia duris atvėrė neįtikėtinai greitai – jau po gerų metų. plačiau»

Perlėkė per kaimą ir surinko pinigėlių vaikų pramogoms (nuotraukos)

Prieš penkerius metus pastatę paminklinį akmenį mirusiems ir dar gyviems valsčiaus kaimams, Biržų rajono Smilgių kaimo žmonės jau turėtų užrašą pakeisti. Mat per trumputį laiką žmonės nebegrįžta į dar vieną kaimą. Šis akmuo byloja, kaip reikia saugoti, mylėti šalia gyvenančius vaikus ir senus savus žmonelius. plačiau»

Surastas lobis vis masina ieškoti daugiau (nuotraukos)

Adomynės kaimas tapo patrauklus ne tik saviems, bet ir svetimiems. Pastariesiems iš adomyniečių yra ko pasimokyti, kad ir to, kaip gyventi be tvorų ir be nusikaltėlių. plačiau»

Išnykę kaimai – gatvių pavadinimuose (nuotraukos)

Ėriškių gyvenvietė netoli Panevėžio klestėte klestėjo sovietmečiu, bet unikalių senovės ženklų čia irgi gali rasti. Medinė bažnyčia jau stovi antrą šimtą metų, o legendinio dievdirbio Vinco Svirskio kryžius prie seno namo – tikrų tikriausias. plačiau»

Ėriškių garsenybė auksą kaupė kilniam tikslui (nuotraukos)

Iš netoli Panevėžio esančių Ėriškių kilęs garsus kalbininkas, profesorius Juozas Balčikonis gerai uždirbdavo. Tačiau, skirtingai nei dauguma šių laikų pasiturinčių žmonių, visą gyvenimą rėmė sunkiai gyvenančius giminaičius, užaugino savo mirusios sesers dukterį. Vienintelis iki šiol Ėriškiuose gyvenantis akademiko giminaitis Juozas Gritėnas apie įžymųjį savo močiutės brolį atskleidė ir daugiau mažai kam žinomų faktų. plačiau»

Per pilkąją valandėlę liejosi ne svaigalai, o dainos (nuotraukos)

Motiejaus Valančiaus portretas aukštaitiškoje Subačiaus bažnyčioje kabo ne todėl, kad jis buvo Žemaičių vyskupas. Parapijos tikintieji anais laikais itin aktyviai pritarė garsiojo švietėjo minčiai, jog blaivi tauta – šviesi tauta. Kadaise sėtos sėklos iki šiol duoda vaisių: subatėnai beveik keturis dešimtmečius gyvena be aludžių ir alkoholį pardavinėjančių kavinių. plačiau»

Buklava su džiovintais žirniais praskirdavo tirštą minią (nuotraukos)

Palėvenės bažnyčia išgyveno lemtingas permainas, kai gaisras nuniokojo stogą ir kunigas Pranciškus Masilionis kursavo pirmyn atgal po įvairias instancijas prašymas leidimo šventovę atstatyti. Klebonui Vladui Rabašauskui buvo neką lengviau – jis atėjo pas tikėjimą beprarandančius palėveniečius. Abiem atvejais gelbėjo viltis. plačiau»

Daujėnuose, jei tiki, gali ieškoti ir stebuklų, ir sveikatos (nuotraukos) (23)

Pasvalio rajone esančio Daujėnų miestelio gyventojai juokais apgailestauja, kad žmonės šiais laikais tapo šviesesni ir išmintingesni. Jei būtų kaip seniau, į jų miestelį ir pėsti, ir ratuoti, ir net keliais šliauždami veržtųsi sveikatos ieškantys fanatiški tikintieji. plačiau»

Seno dvaro fone – gražesnis gyvenimas (nuotraukos) (3)

Raguvėlės dvarą valdę didikai Komarai visais laikais gerai sutarė su vietos gyventojais. Paskutinį šeimininką Konstantiną Komarą samdiniai itin gerbė, mat tas buvo geras agronomas ir gydomųjų augalų žinovas. Dabartiniai dvaro paveldėtojai pagal išgales irgi stengiasi globoti kaimą. plačiau»
1 | 2
www.panskliautas.lt - visos teisės saugomos.