Krašto santakos

Daugybė žmonių keikia internetinį ryšį – jis atitraukęs žmones nuo knygų, fantazijų pasaulio, kūrybos. Garsioji kupiškietė karpinių meistrė gi atskleidžia, kad jeigu ne internetas, nebūtų savam krašte atgaivinusi unikalios velykinių margučių drožinėjimo tradicijos. plačiau»

Kamerinis biržiečių choras „Viktorija“ Paryžiuje pasauliui pristatė Dainų šventės repertuarą. Choro įkūrėja ir vadovė Viktorija Morkūnienė prisimena per kūną bažnyčioje bėgiojusius šiurpuliukus ir laisvalaikiu aplankytas miesto įžymybes. Įspūdžių nesugadino net šiukšlių maišai, kurių, lietuvių akimis, ten nežmoniška gausybė. plačiau»

Bibliotekos anksčiau traukdavo tik knygų graužikus, dabar – visus, trokštančius pabūti, atsipalaiduoti ypatingoje erdvėje. O ji sukuriama šiuolaikiškai renovavus senus pastatus, meistriškai sukūrus jaukų interjerą. Kupiškėnai dabar jus gali pakviesti pasėdėti puikioje erdvėje ant minkštų akmenų. plačiau»

Panevėžio dailės galerijoje vienas paveikslas tarsi dėl patyčių liko gulėti ant grindų. Pasaulyje žinomame Daugpilio Marko Rothko meno centre su šiuo kūriniu buvo elgiamasi kur kas pagarbiau – profesionalūs ekspozicijos tvarkytojai iškart suprato, kad jis turi būti pakabintas maždaug žiūrovų akių lygyje. plačiau»

Biržuose vykstantis senosios muzikos festivalis atspindi pasaulinius įvykius nuo Radvilų valdymo laikų iki koronaviruso pandemijos, kraugeriško karo Ukrainoje. Profesionalūs atlikėjai džiaugiasi, kad būtent čia, Lietuvos pakraštyje, sulaukia didžiausio klausytojų susidomėjimo, todėl atvykti jiems nesutrukdo netgi atidėtas lėktuvo skrydis. plačiau»

Dar ne taip seniai žmonės veržte veržėsi į kino teatrus, linksniavo Sofi Loren, Aleno Delono, Federiko Felinio pavardes. O kaip dabar? Juk kaip tik šiuo metu šalyje ir Panevėžyje vyksta kino festivalis „Kino pavasaris“. Ar jis traukia žiūrovus? O gal labiau įdomus lietuviškas kinas? O kokias asociacijas kelia žodis „Holivudas“? To klausėme sutiktų praeivių. plačiau»

Rokiškyje jau trisdešimt devintą kartą vyko profesionaliųjų teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“. Jį uždarant įteiktos ir premijos. plačiau»

Biržų pilies kieme auga ne šiaip paprasti medžiai. Šiemet atgaivinus šimtametę tradiciją, net keturiasdešimt parko medžių per vardynas gavo iškilius vardus. Ceremonijoje buvo ir paprastų žemiškų siurprizų – štai vienam berniukui staigmeną pateikė jo seniai nematyti seneliai. plačiau»

Nerdama didžiulį kilimą rokiškietė po juo jautėsi tarsi po sunkia antklode. Kad kilimą pasuktų, pavyniotų ir galėtų tęsti darbą, ji kaskart turėdavo iš po jo išsikabaroti. Per pandemiją šis pomėgis kaimo auksarankei tapo tikru išsigelbėjimu. O ir bet kokią sunkią dieną užsiėmimai su savo rankdarbiais neša atgaivą ir palaimą. plačiau»

Romantiška ir žavinga būtų knygyne pardavinėti vien tik knygas. Bet rinka diktuoja savo, ir į lentynas atkeliauja kitokių prekių – tokių, kurios su knyga puikiai dera: gražus puodelis ar namų kvepalai. Pasvalio knygyno – savivaldybės įmonės – vadovė pasidžiaugė, kad ir šitos prekės padėjo išlipti iš skolų. plačiau»

Neilgai trukus Biržų muziejuje gali atsirasti žaidimas, kurį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas Jonušas Radvila vaikystėje mėgo žaisti augdamas Papilyje. Juk neįmanoma nepasinaudoti ginklų žinovo ir istorinių karių figūrėlių kūrėjo Algirdo Kuprio talentu. plačiau»

Kadaise vaikų namuose atimti daiktai – raudonas paltas su mažais taškeliais, lėlė, saldainių pilna kuprinė – dar vis grįžta prisiminimų nuoskauda. Stiklo dužena persirėžta koja, kad tik neišvežtų į balerinų mokyklą – irgi nugulę atmintyje. Užaugus – vienas po kito dar baisesni praradimai... Visa tai ištverti jai padeda ypatingas užsiėmimas. plačiau»

Ar mūsų krašto žmonės mėgsta skaityti, ar jie traukė savaitgalį į sostinę knygų mugėn? Taip pat žmonių klausėme, kokia literatūra patinka, ar turi sukaupę asmenines knygų kolekcijas, ar viską randa bibliotekose? Pašnekovai dalijosi mintimis apie jiems didžiausią įspūdį padariusias knygas, Nobelio literatūros premijos laureatų kūrinius. plačiau»

Panevėžiečiai turi retą galimybę susipažinti su dalele šiuolaikinio Ukrainos meno aukso fondo: Panevėžio dailės galerijoje žiūrovams pristatyta paroda „Erdvės“, žymių menininkų Ihorio Janovičiaus, Dmytro Moldovanovo, Pavlo Makovo ir Andrijaus Sahaidakovskio kūriniai. plačiau»

Senąsias statiškas, mėgėjų gamintas lėles garsiajame Panevėžio teatre po truputį ima keisti profesionalios lėlės su sudėtinga mechanika, turinčios valdomas akis ir burnas bei gebančios daryti įvairesnius judesius. Šios permainos atėjo į teatrą kartu su ukrainiečių dailininkų pora. plačiau»