Lailūnų gyvenvietės pašonėje stūksantis dvaras daugeliui vietinių gyventojų brangus širdžiai, nes jame prabėgo gražiausi metai. Dvaras todėl ir išliko, kad buvo paverstas mokykla, o ne kokiu kolūkio sandėliu. Tik po kelių dešimtmečių jį paveldėtojoms pavyko parduoti, bet naujieji savininkai – menininkų šeima – šią vasarą nebepasirodė. Daugiau: Kairiūkščių dvaras plačiau»

Iš Abelių niekas nebėgo laimės ieškoti (nuotraukos)

Rokiškio rajone yra dveji Obeliai. Vieni vienam gale, kiti – kitam. Vieni – netgi miestas, antri – nedidelis kaimas, seniau turėjęs Abelių pavadinimą. Gal kad niekas jų nepainiotų, kalbininkai leidę mažąjį vadinti tarmiškai. Senieji mažojo kaimo gyventojai kalba ypatinga kupiškėnų prokalbe – pandėlietiškai. plačiau»

Vyrų vienuolyne gyvena moteris (nuotraukos, vaizdo reportažas)

Lamokėliuose tris šimtus metų gyvuojantys Dievo namai privilioja būrius turistų ir maldininkų. Visai neseniai į juos traukė būriai medžiotojų, nešinų briedžių ragais, vyko vyriškos mišios. O su laiku besigalynėjančiame vienuolyne iš „dvarininkų“ beliko viena kukli jo šeimininkė. plačiau»

Nesutarę dėl spalvos juodmargę karvę perdažė į žalmargę (nuotraukos) (1)

Praeityje garsūs Lamokai dabar gali girtis stambiu dviejų vienos giminės šeimų valdomu ūkiu ir kasmetinėmis Piemenėlių šventėmis – tokių niekur kitur visoje Lietuvoje nerasi. Šiame kaime anksčiau būdavo: kur spjausi – vis Aukštikalnis, o tarp jų atsirado ir toks išminčius – viską į dienoraštį užrašinėjęs. plačiau»

Gyvena kartu, bet ne tuose pačiuose kaimuose (nuotraukos, vaizdo reportažas)

Vargu ar dar kur rastume tokią vietą, kai vienoje gyvenvietėje tilptų net 11 kaimų. Čia vos per ketvirtį valandos neskubėdamas gali apeiti penkis kaimus. Kaimynai per tvorą šnekučiuojasi kaip ne tų pačių kaimų gyventojai. Maža to, žmona su vyru viena lova dalijasi, bet pagal pasą ilgai buvo, jog gyvena atskirai. plačiau»

Grįžti namo tarsi ragino ir šeimininko dvasia (nuotraukos) (2)

Iš Norvegijos į gimtuosius namus šalia Pasvalio veržte veržėsi garsiojo ekstremalo Eugenijaus Malinausko duktė Augustė. Motina neatsispyrė dukters valiai, ir trys moterys grįžo ten, kur jas kvietė keisti sapnai ir ženklai. Net norvegiška katė pripažino lietuvišką svetingumą ir įsitaisė niekada nebegrįšiančio šeimininko krėsle. plačiau»

Vokiečių „žilas“ taip ir liko vietoj „šilo“ (nuotraukos, vaizdo reportažas)

Žilpamūšio dvaro parkas žmonių rankos nematė jau daugybę metų, tad dabar jau virtęs paprastu mišku. Beveik nebėra vilties, kad bus sustabdytas ir paties dvaro nykimas – jo griūvantis pastatas kelia graudulį, dar skaudžiau klausyti istorijos, kaip broliai paveldėto turto nepasidalija. plačiau»

Kaimynas iki šiol keikiasi latviškai (nuotraukos)

Visi škilinpamūšiečiai puikiai kalba latviškai, nes pasienio jaunimui reikėdavo susikalbėti vakaruškose. O prieš du šimtmečius pasienyje dvarą pastatę ir jame gyvenę vokiečių baronai Bistramai ne tik patys skaitė latvišką spaudą, bet ir vaikus mokytis vežiojo į Rygą. Senieji gyventojai dar atsimena ir tai, kaip juodą duoną į ponaičių pyragus keitė. plačiau»

Supykusi močiutė liepdavo į pelkę eiti (nuotraukos, vaizdo reportažas)

Vargu ar rasi Šepetoje žmogų, niekuo nesusijusį su tebeveikiančiu durpynu. Kupiškėnai ten sunkiai dirbo, bet po to ir smagiai linksminosi. Dabar užtarnauto poilsio sulaukusieji rytais pabunda nuo viską nustelbiančio gervių klyksmo, vakarais vėlgi tą patį užgirsta, kai paukščiai grįžta į pelkę. Kam romantika, o kam ir piktumas. plačiau»

Išgirdę apie Bėdą, ima mosikuoti rankomis (nuotraukos)

Šalia Kupiškio įsikūrusios Aleksandrijos gyventojai, daugiausia – miško darbininkai, kaimą vadina prestižiniu – gyventi čia jiems patogu, jauku, ramu. Juk šalia miestas, geležinkelis ir miškas. O kadaise greta veikė Bėdos karčema, keldavusi žmonėms vien nemalonumus. plačiau»

Durų raktus atstoja šluota ir protingas sargas (nuotraukos, vaizdo reportažas) (1)

Biržų girios šiauriniame pakraštyje esantis Totorkalnio kaimas kadaise pavadinimą gavo nuo didikų Radvilų čia įkurdintų totorių. Dabar tos tautos gyventojų čia jau niekas nepamena. Visi tik džiaugiasi, kad jų vietovė atoki, užtenka vienintelės pramogos – gerų knygų. plačiau»

Atokiausioje paribio vietovėje malonaus snaudulio nebeliko (nuotraukos)

Netoli Totorkalnio yra toliausiai į Šiaurę nutolusi mūsų šalies gyvenvietė Aspariškiai. Jo gyventojai juokauja, kad iki karantino tikrai jautėsi gyvenantys pasaulio pakraštyje, bet ilgai uždaryti buvę ir kelionių išsiilgę lietuviai jau ir jų atkampią vietą surado. plačiau»

Prieš mirtį aplankė visas buvusias panas (nuotraukos, vaizdo reportažas)

Bygailių kaimo šviesuolis, paskutinis Teresdvario šeimininkas Jonas Pukas tėvonijos istoriją sužinojo iš močiutės brolio kunigo A.Pauliuko tarpukariu rašytų dienoraščių. Linksmiausi aprašymai – kaip tėvas mamai piršosi ir kaip moterys mūšio lauke kėlė paliaubų vėliavą. plačiau»

Uždaras metas tik dainas buvo pritildęs (nuotraukos)

Karantinas mažajai kultūros sostinei bandė pakišti koją, bet nepavyko. Vasarą renginiai Tiltagaliuose pilasi lyg iš gausybės rago – vyko ypatingos Antaninės, greit kaimas skambės ir nuo bardų dainų, žmonės vaikščios apsirėdę čiobrelių spalvos drabužiais, mat ir pieva kvepės čiobreliais, o vakare visi žiūrės kiną ant pripūsto ekrano. plačiau»

Paaimanavusi dėl Trispalvės išgirdo mirties nuosprendį (nuotraukos, vaizdo reportažas)

Pasvalio rajono Pamažupių kaimo gyventojai leipsta iš juoko skaitydami į knygą suguldytas jų nūdienos istorijas, o vos per lauką nuo jo esančio Norgėlų kaimo žmonės braukia ašaras, skaitydami kraštietės tremtinės Anastazijos Kanoverskytės-Sučylienės atsiminimus. plačiau»

1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6