Miesto šventės – tarp pramogos ir kultūros
Baigiantis vasarai kone visi miestai rengia savo šventes. Kartais – grandiozines, besitęsiančias net kelias dienas, kartais kuklesnes. Paprastai per tuos šventinius savaitgalius būna begalė renginių ir pramogų. Praeivių klausėme, ar tokias šventes jie laiko kultūriniais ar pramoginiais renginiais? Ar lankosi jose? Ar mano, kad tokios miestų šventės reikalingos ir naudingos?
plačiau»
|
Tėvo užkratą pasigavo ir abu vaikai
Paryžiuje gyvenanti panevėžiečių menininkų duktė tėvui jubiliejaus proga įteikė nepaprastą dovaną, bet su sąlyga – kad šis vykdys jos nurodymus. Solenizantas vykdė, tad visi jį pamatė kitokį, nei anksčiau pažino. Bet sūnus nesistebėjo – jis visada jautė tėvą esant itin jaunatvišką, tikrą futuristą.
plačiau»
|
Bajorai nesididžiavo – nekilmingų neatstūmė (1)
Kasmet visos šalies bajorus sukviečiantis Palėvenės dvaras tradicijai nenusižengė ir šiemet. Kilmingi svečiai užsiėmė tuo, kuo galbūt ir jų protėviai – mokėsi kaligrafiško rašto, piešė ant medžių ripkų, žaidė šaškėmis, šachmatais ir domino. O visų laimė loterijoje priklausė nuo jaunutės bajoraitės Martos.
plačiau»
|
Vertybes atsirinko per tris kartus (1)
Dar šiek tiek užtruks, kol vertingas garsios panevėžietės palikimas pasieks žiūrovus, bet kultūriniai lobiai iš jos namų jau pasiekė paveldo tyrėjus.
plačiau»
|
Gyvenimo vėtytas ir mėtytas – puikiausias gidas smalsuoliams
Troškūnų miestelį šiokią dieną apžiūrėti gali, bet jo istorijos niekas nepaseks, neaprodys nei vienuolyno, nei bažnyčios, prie Felicijos Bortkevičienės kapo nenuves. Bet jeigu jus pamatys iš sostinės į gimtinę grįžęs amžinatilsį lietuvių kalbos mokytojos sūnus ir jūs nepasididžiuosit, jo puišino neatstumsit – pasakojimo laukite įdomaus.
plačiau»
|
Agapės vaišės – ir dvasiai pasotinti
Panemunėliečiai jau ne pirma vasara pasikartoja mielą ausiai žodį – „Elžbietinė“. Jis reiškia, kad visi buvę ir esami miestelio gyventojai kviečiami į didžiuosius šv. Elžbietos atlaidus, o po jų – ir smagią šventę.
plačiau»
|
Atsigulė euforijoje, iš miegų pakirdo siaube
Koks iš tiesų buvo paslaptingasis dievdirbys Šepka – pasišiaušęs, aplinkinius gąsdinantis keistuolis ar su alyvomis apie mylimąją besikalbantis romantikas? Vis dėlto išsipildė kūrėjo prakeiksmas, kad joks statinys nestovės jo nugriautos žeminės vietoje. Apie talentingąjį skulptorių kalbėjomės su režisiere Neringa DANIENE, Rokiškio liaudies teatre pastačiusia spektaklį „Šepką atradau aš“.
plačiau»
|
Po šimtmečio – nebe šeimos albumui
Kauno dailės galerijoje atidaryta Evaldo Ivanausko fotomontažų paroda „Pašnekesiai su Vincu Firinausku“. Tai išskirtinė Panevėžio kraštotyros muziejaus kilnojamoji paroda, jos kuratorė – dr. Zita Pikelytė.
plačiau»
|
Legendinį lėktuvą atkūrė panevėžietis
Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui per Atlantą – jau 90 metų.
plačiau»
|
Nėrė į gylius, nugriebė auksinę gilę (1)
Vos per metus žinomu tapusio Salų teatro įkūrėjas, buvęs ilgametis Rokiškio liaudies teatro režisierius Eligijus DAUGNORA su vieninteliu pastatytu spektakliu jau nuskynė pagrindinį teatrų festivalio prizą. Jis neklausė patarimo statyti spektaklį apie didvyrius, o ne apie išdaviką. Juk visi garsieji klasikos veikalai yra ne apie geruosius, o apie bloguosius. Su režisieriumi ir kalbamės apie teatrą bei jo poveikį.
plačiau»
|
Opera – gimnazijos sporto salės angare
Operos solistai, šokėjai, muzikantai iš Italijos, Serbijos, Prancūzijos, Belgijos, Latvijos ir Lietuvos Biržuose gyvens ir repetuos savaitę, o prieš išvykdami liepos 29 d. 18 val. pakvies į nemokamą operos spektaklį – V.A.Mocarto „Tito gailestingumas“. Jis vyks visai neįprastoje erdvėje – Biržų „Saulės“ gimnazijos sporto salėje-angare.
plačiau»
|
Pasakiškas vaizdas – iš Saločių realybės
Prie pat sienos su Latvija esantis Saločių miestelis jau turi ką parodyti svečiams ne tik per legendines Antanines ant Mūšos upės, bet ir kasdienybėje. Vietos dailininko menas ant namų fasadų – išskirtinis, ir nors labai ryškus, bet nė kiek nekvepiantis pigiu kiču.
plačiau»
|
Žalčio žmonai numezgė suknią (2)
Vidula mezga, o regintiems kvapą gniaužia. Ir nedaug dar kas tą grožį regėjo, nes kol kas rokiškietė jį krauna į lagaminus. Kai moteris juos ryšis ištraukti, tai visi pamatys unikalių dalykų, tarp jų ir jos numegztą suknelę Eglei žalčių karalienei: žalią su balta pieno ir raudona kraujo puta ir toje putoje likusio žalčio raštais.
plačiau»
|
Ašaros vis tiek išsiveržė
Savaitė plenere – vien tik šviesi. Taip nusprendusios ukrainietės menininkės savo paveiksluose liejo vien šviesias spalvas ir gerą nuotaiką. Jos tikėjo, kad skausmą ir baimę galima įveikti džiaugiantis ir kvatojant, tapant tik taiką ir džiugų rytojų.
plačiau»
|
Laumėmis ir paukščiais aptūptos net durys
Peržengęs geltonojo namelio slenkstį jau nebežinai į kurią pusę akis sukti: virš galvos sūpuojasi paukščiai, drakonai ir kitokie pasakose skraidyti gebantys veikėjai, stalu ropoja krokodilai, palei visas sienas sustatytos lentynos, ant jų šimtai medinių būtybių, istorinių personažų ir šventųjų...
plačiau»
|