Krašto santakos

Grįždamas į močiutės namus Gustonių kaime Pasvalio rajone, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, menininkas Darius ŽIŪRA suprato, kad gana greit neliks čia sutinkamų žmonių, iš atminties išsitrins jų veidai, kalbėjimo maniera, pasikeis pats kaimas. Todėl nusprendė visa tai išsaugoti vaizdo juostoje – vienos minutės atkarpose. Taip gimė videoportretų serija „Gustoniai“. Apie šį ir kitą – „Portretų“ – projektą kalbamės su autoriumi. plačiau»

Menas – didelė jėga, kartais net bauginanti, nes būna, kad dailininkai savo kūriniais tarsi nuspėja ateitį. Šį kartą tarptautiniame plenere tapytojai į ateitį siuntė šviesą, taiką, laisvę – lyg gerumo kodą kantriai laukiant ukrainiečių pergalės Rusijos primestame jiems kare. Net jei tonai tamsūs ir niūrūs, kūriniai vis tiek – ne juodi. Jie – dabartinės situacijos pasaulyje atspindžiai. plačiau»

Pirmadienį vakare, leidžiantis saulei, 18 val. 20 min. Juozo Miltinio dramos teatro kūrėjai ėmė vilioti žiūrovus savo unikalia instaliacija prieiti kuo arčiau teatro, ir tai vyks visą šią savaitę. plačiau»

Archyvai dažnam asocijuojasi su tyla ir užmarštim, nuobodžiu dulkinų popierių šiurenimu. Bet ne, patikėkite, čia tyko tiek netikėtumų! Štai Panevėžio archyvo „biurozauras“ Leonas Kaziukonis prisipažįsta, jog aptikti seni dokumentai jį kartais vis dar nustebina – kad ir ta Lietūkio malūno miltų etiketė su kitoje jos pusėje surašytu skundu. plačiau»

Vidula mezga, o regintiems kvapą gniaužia. Ir nedaug dar kas tą grožį regėjo, nes kol kas rokiškietė jį krauna į lagaminus. Kai moteris juos ryšis ištraukti, tai visi pamatys unikalių dalykų, tarp jų ir jos numegztą suknelę Eglei žalčių karalienei: žalią su balta pieno ir raudona kraujo puta ir toje putoje likusio žalčio raštais. plačiau»

Prie pat sienos su Latvija esantis Saločių miestelis jau turi ką parodyti svečiams ne tik per legendines Antanines ant Mūšos upės, bet ir kasdienybėje. Vietos dailininko menas ant namų fasadų – išskirtinis, ir nors labai ryškus, bet nė kiek nekvepiantis pigiu kiču. plačiau»

Panevėžio miesto dailės galerija ir jos skyriai – Fotografijos galerija ir Keramikos paviljonas jau nuo šiandien laukia lankytojų. plačiau»

plačiau»

Operos solistai, šokėjai, muzikantai iš Italijos, Serbijos, Prancūzijos, Belgijos, Latvijos ir Lietuvos Biržuose gyvens ir repetuos savaitę, o prieš išvykdami liepos 29 d. 18 val. pakvies į nemokamą operos spektaklį – V.A.Mocarto „Tito gailestingumas“. Jis vyks visai neįprastoje erdvėje – Biržų „Saulės“ gimnazijos sporto salėje-angare. plačiau»

Kamerinis biržiečių choras „Viktorija“ Paryžiuje pasauliui pristatė Dainų šventės repertuarą. Choro įkūrėja ir vadovė Viktorija Morkūnienė prisimena per kūną bažnyčioje bėgiojusius šiurpuliukus ir laisvalaikiu aplankytas miesto įžymybes. Įspūdžių nesugadino net šiukšlių maišai, kurių, lietuvių akimis, ten nežmoniška gausybė. plačiau»

Daugybė žmonių keikia internetinį ryšį – jis atitraukęs žmones nuo knygų, fantazijų pasaulio, kūrybos. Garsioji kupiškietė karpinių meistrė gi atskleidžia, kad jeigu ne internetas, nebūtų savam krašte atgaivinusi unikalios velykinių margučių drožinėjimo tradicijos. plačiau»

Prieš metus režisierių Saulių Varną sutikau Panevėžyje. Jis buvo ką tik grįžęs iš Mogiliovo Baltarusijoje, ten 6 metus Mogiliovo dramos teatre dirbo vyriausiuoju režisieriumi. Po pažastimi pasikišęs pluoštą fotografijų iš spektaklių režisierius prasitarė tvarkantis didžiulį archyvą. Pasidalijo idėja išleisti fotoalbumą: nuotraukas su spektaklių aprašymais, įprasminančiais kūrybinę veiklą. Tačiau buvęs Panevėžio J.Miltinio dramos teatro vadovas ir vyriausiasis režisierius gimtajame mieste nepasiliko. Jis pasuko į sostinę. Jo idėja pastatyti spektaklį pagal Samuelio Beketo pjesės „Paskutinė Krepo juosta“ tekstus rado pritarimą Vilniuje. plačiau»

Jei gali svetimus vaikus mylėti kaip savus, tai ir svetimą kraštą sugebėsi pamėgti. Taip atsitiko ir su Pasaulio teisuolio vardą pelniusiu Stasiu Sviderskiu – įsimylėjęs moterį jis taip susižavėjo jos gimtine – Kamajais, kad po mirties atgulė ir šio miestelio kapinaitėse. plačiau»

Reta giminė vienoje vietoje turi tiek talentų, kiek panevėžiečiai dailės pedagogai Rudokai. Jie šį kartą žiūrovus kviečia į subtilų ir meniškai tobulą vienos šeimos menininkų pasirodymą su kodu „4R“. Keturi pasauliai tokie skirtingi, bet ir labai tvarkingi. plačiau»

Panevėžio muzikinis teatras didžiuojasi turintis reto profesionalumo smuikininkę Ekateriną Rodionovą. Ji gi neslepia, kad muzikanto darbas ir tobulėjimas yra nuolatinis grojimas – grojo, kol užaugo ir subrendo, Rusijoje, paskui Egipte, Bulgarijoje. Likimui atvedus į mūsų miestą, net ir po skaudžios netekties, ji nori čia likti. plačiau»