Krašto santakos

Kūrinių kasmetinėje krašto tautodailės parodoje – begalė. Atrodytų, tik mėgaukis ir džiaukis, ypač atsigavusiu tautinių juostų rišimu, smarkiai išpopuliarėjusiais šiaudiniais sodais. Bet nerimo šešėlis neapleidžia dėl audimo – senstančios meistrės degina savo stakles, nes neranda, kas perimtų iš jų audimo paslaptis. plačiau»

Daugelis tik knygose matę vadinamąjį vorą – senovinį dviratį didžiuliu priekiniu ratu – labai nustemba jį išvydę panevėžiečių ekspozicijoje. Suaugusiųjų dėmesį patraukia ugniagesių, karo, paštininkų naudoti dviračiai, o vaikai net pešėsi dėl vaikiško. Muziejaus įkūrėjai iš klaidos pasimokė – nuo to karto jokių pasivažinėjimų! plačiau»

Panevėžietės nutapytas Krymo pusiasalio peizažas su uolėta ir kriauklelėmis nusėta pakrante – tai ne tik gražus vaizdas. Šis paveikslas yra su laisvės kodu, nes į kūrinį įdėtas žiupsnelis laisvos Ukrainos žemės iš purvo vulkano. Jūros ošimą simbolizuoja kriauklės dalelytės. plačiau»

„Iš kultūros centro išeinu paskutinė, o kai pamatu, kad vaikas jau perprato šokio brėžinį, kad įvyko lūžis ir jis tikrai šoks, tokia palaima apima!“ – sako legendinė choreografė ir Dainų švenčių baletmeisterė Zita Rimkuvienė. Scenos veteranė intensyviai ruošia net penkias grupes šokėjų jubiliejinei šimtmečio Dainų šventei. plačiau»

Gyvenimas ir darbas svetur pasvaliečiui menininkui davė įvairiausių pamokų: per save jis perleido madų vėjus, tik ekstremalūs nuotykiai ne patraukė, o atgrasė. Kai lietuviui atsibodo milijonieriaus darbdavio verkšlenimai, padovanojo jam skulptūrą ir iki ašarų sujaudino. Bet buvo ir atvirkščiai – vienas pragmatikas aviai bandė nukrapštyti sparnus. plačiau»

Išvydę pumpėnietės darytus inkilus, pirkėjai nusistebi, kad jie, oho, kokie gražūs, bet po to, būna, lepteli – ar paukščiams ne vis vien? Gal kaip tik atbaido? O viena sostinės gyventoja žadėjo šalia medyje kabinti ir vaizdo kamerą, kad dvikojai tokiu grožiu nesusigundytų. plačiau»

Be mezgimo gyventi negalinti pasvalietė nustebino ir savus, ir svetimus: parodai muziejuje pateikė 1300 eksponatų, o mezginius pardavinėti sumanė nuo 5 metrų aukščio prekystalio. Ji dar gerai mena ir siūlų gamybos procesą, kai vilną namie karšdavo, šukuodavo, garindavo ir gijas kalavartais verpdavo. plačiau»

Šiuolaikinė tekstilė, oi, kaip toli nuo tradicinių gobelenų! Tuo įsitikino žiūrovai, savo akimis pamatę ir net paliesti galėję metalu išsiuvinėtą lentą. Anksčiau jei ką panašaus tekstilininkai būtų rodę, gal net būtų likę nesuprasti. plačiau»

Į mėgėjų dailės studiją moteris atvedė įvairiausios, dažnai stulbinamos priežastys. Viena savo polinkį menui daugybę metų buvo priversta slėpti nuo tėvų, nes jie troško dukrai praktiškos profesijos, kitai vis trukdė per silpnos akys, bet kai po jubiliejaus išdrįso pasibelsti į garsaus dailininko studiją, taip dabar jau 30 metų lanko. Dar trečia jausdama savy ugnelę vis nerimo, užsienyje dirbdama vien į parodas lakstė. plačiau»

Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteką neseniai skandino vandenys. Veržliai srūvantys, monotoniškai banguojantys, tyvuliuojantys be judesio, ramiai čiurlenantys – tiek įvairių formų vandeniui suteikė menininkė Ilona Žvinakienė. plačiau»

plačiau»

Tautinio paveldo lobiai kartais būna po nosim, tik niekas jų nepastebi. Laimė, kad į vienkiemį atsikrausčiusi „miesčionka“ vieną žiemą įsižiūrėjo į kaimo žmonių rankas, ir tai ją užvedė ant teisingo kelio. Dabar ji yra tikra Pasvalio krašto raštuotų pirštinių ambasadorė, skatinanti moteris atgaivinti senovinį grožį. plačiau»

Gyventojų nutekėjimas į užsienius. Šią jautrią stygą užgavę panevėžiečiai muziejininkai nurungė konkurentus gigantus ir nugriebė ypatingus laurus. plačiau»

Kad ir prisikišęs žiūri, vis tiek abejoji, ar žmogaus rankos gali taip dailiai numegzti. Tobulą grožį iš siūlų kurianti kupiškietė nuo jo pabėgti jau nebegali, o savo mezginius paleidžia į pasaulį be jokios širdperšos, kad neuždirbs nė skatiko. Kitaip tiesiog negali. plačiau»

Kai kelią į profesionalius menininkus kupiškėnei net du kartus užtrenkė pasipūtę profesoriai, ji nuo smūgių į paširdžius net kelerius metus teptuko į rankas neėmė. Atsigavusi ji pamažu surado kelią net pas kelias mūzas, o savo taip sunkiai įsigytus namus atvėrė tautodailininkams šeimininkauti. plačiau»