Krašto santakos

Miestelyje rasti norinčių ir galinčių vaidinti žmonių, o ypač vyrų, – jau iššūkis. Tenka užkabinėti žmones gatvėje tiesiogine šio žodžio prasme. Toliau – galvosūkis, kaip juos išlaikyti studijoje. Bet spektaklį pastatę subatėnai pastebėjo, kad viskas išėjo į naudą – prisijungusieji tik laikinai liko iki pat galo. plačiau»

Kiek daugiau nei prieš dvejus metus į folkloro ansamblį susibūrę daujėniečiai dainuoja tik tas liaudies dainas, kurios kadaise skambėjo Daujėnų apylinkėse. Savo karšto patriotams dėl to reikia gerai galvą pasukti – juk senosios dainos pasimiršusios, kas jas galėtų priminti. Kai kurie ir savo namų lentynose gerai popierius pražarsto – randa juose savo tėvų ranka rašytų dainų sąsiuvinių. Dar praėjusiais metais dainas traukė net keturių kartų atstovai, į repeticijas noriai rinkosi ir jaunimas, bet uždarius mokyklą jiems reikia važinėti miestan, nebelieka laiko repeticijoms. plačiau»

Panevėžiečių klausėme, ar jų namuose yra bent koks nors keraminis daiktas, suvenyras. Gal turi vazelę, ąsotį, glazūruotą lėkštę? Teiravomės, ar jie mugėse sustoja prie keramikos dirbinių, ar grožisi? O ar yra girdėję apie profesionaliojo meno renginį – Panevėžio keramikos simpoziumą? Ar pritaria, kad šio ypatingo renginio Panevėžiui reikia? Ir apskritai – ar keramikos menas jiems prie širdies, o gal jam visai abejingi? plačiau»

Meno mėgėjams, penktadienį atėjusiems į Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo parodos atidarymą, kilo klausimas, ar biurokratinė renginio pompastika neužgožė meno? plačiau»

Beveik prieš pusantro šimto metų statytame name būta visokių gyvenimo istorijų, čia laikytos ir didelės bibliofilijos vertybės, ir garsaus baldininko meno kūriniai. Sovietmečiu namo tik per plauką nenušlavė nuo žemės paviršiaus. plačiau»

Panevėžį dar sovietmečiu išgarsino teatras. Jį įkūrė garsusis Paryžiaus studentas Juozas Miltinis. Kas nepamiršta, jo gimtadienį švenčia kiekvieną rugsėjį. Panevėžiečių teiravomės, ką jiems sako ši pavardė. Ką apie ją girdėjo, ar atsimena kokį jo pastatytą spektaklį? Klausėme, ar teko matyti J.Miltinio mokinius scenoje? Ar J.Miltinio palikimo studijų centras yra reikalingas, ar teko jame apsilankyti? Ar Miltinio vardas ir toliau garsins Panevėžį, ar atsiras kitų kūrėjų, labiau išgarsinančių miestą? plačiau»

Nedaug kas žino, kad legendinė žvalgė Marcelė Kubiliūtė yra kilusi nuo Panemunėlio Rokiškio rajone. Nedaug kas ir apie jos šeimą girdėjo, ir apie brolį Juozą, taip pat dėl Lietuvos valstybingumo galvą pametusį. O ką jau kalbėti apie ypatingą brolio ir sesers ryšį, apie paskutines dienas kartu toli nuo tėvynės. plačiau»

Panevėžio dailės galerijos lankytojai nepamiršta vieno įspūdingo per regiono profesionalių menininkų parodą stovėjusio kūrinio. Įnešant jis netilpo pro duris, reikėjo pjauti. plačiau»

„Tai buvo svajonės išsipildymas, bet jis pavirto į vieną didžiausių išbandymų mano gyvenime“, – prisipažino muzikiniuose televizijos projektuose išgarsėjusi panevėžietė Valerija Iljinaitė, dabar jau – operos solistė. Prieš pasirodymą Amerikoje ji pasikvietė artimuosius, net nenujausdama, kas laukia. plačiau»

Aukštaitijos sostinė triukšmingai atšventė jubiliejinį 520-ąjį gimtadienį. plačiau»

Krekenaviečių pora, ilgėdamasi užsienyje gyvenančių vaikų ir anūkų, surado būdą, kaip tą ilgesį numaldyti – sėda ir iš tūkstančių karoliukų kuria visokių augalų imitacijas. Tas užsiėmimas gydo ir akis – po kiek laiko vyras metė akinius į šalį, ir dabar žmona jo jau nebepaveja. plačiau»

Vasara – atostogų metas, o štai rugsėjį, visiems grįžus į mokyklas bei darbus, prasideda rimtas sezonas. Praeivių klausėme, ar kultūra turi sezonus, ar jie pastebi, kad vasarą netraukia į jokius renginius, koncertus, pa-rodas, o orams atvėsus atsiranda ir potraukis įvairiems renginiams? Dar teiravomės pašnekovų, kokie kultūros renginiai dabar įrašyti į jų laisvalaikio kalendorių? plačiau»

Grįždamas į močiutės namus Gustonių kaime Pasvalio rajone, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, menininkas Darius ŽIŪRA suprato, kad gana greit neliks čia sutinkamų žmonių, iš atminties išsitrins jų veidai, kalbėjimo maniera, pasikeis pats kaimas. Todėl nusprendė visa tai išsaugoti vaizdo juostoje – vienos minutės atkarpose. Taip gimė videoportretų serija „Gustoniai“. Apie šį ir kitą – „Portretų“ – projektą kalbamės su autoriumi. plačiau»

Be kelionių gyventi negalinti krekenavietė iš visur, kur bebūtų, vežasi pilnas kuprines keistų lauktuvių. Dėl jų kartais ir oro uostų patikroms užkliūva. Grįžusi namo tas lauktuves kaipmat sunaudoja, o tada žvalgosi, kur dar nukeliavus ir to gero parsivežus. plačiau»

Karo išgąstį nuslopinti galima ir angelais, ypač jei jie sukurti iš visokio gamtoje randamo gėrio, daugiausia iš lino ir sultingų augalų. Darželinukams į rankas reikia įduoti akmenį – kad jis ne į kitus jį mestų, o daužytų medžiagos gabalą – spalvingus gėlių ornamentus skiautėje įmuštų. plačiau»