Krašto santakos

Dainų šventei teatralai mėgėjai rengia ryškiausias dramaturgijos ištraukas. Jie ne tik papasakos žiūrovams, kaip rengėsi, ką veikė ir kaip mylėjo Lietuvos didikai, bet ir leis įsijausti į jų tarnų vaidmenį. Teatro dienai vadovaujanti rokiškietė režisierė šypsosi, kad dabar repetuodami visi kvėpuoja vienu oru. plačiau»

„Pasvalio inkilėlių instaliacija buvo tokia spalvinga, kad rinkosi būriai fotografuotis. Įdomiausia, kad juose, miesto centre susmeigtuose į žemę, apsigyveno paukščiai“, – džiaugėsi dėl Dainų šventės teatro dienos daug jau nuveikusios ir dar daug nuveiksiančios pasvalietės režisierės. plačiau»

Šimtmečio dainų šventei rengiasi ir pučiamųjų instrumentų orkestrai. Kad būtų pakviesti į renginį, pajiešmeniečiai savaitgaliais važinėja į Naujamiestį repetuoti su stipresniais muzikantais, o prie šios kompanijos gali jungtis pasvaliečiai ir biržiečiai. Naujamiestiečių dūdų orkestro „Aukštyn“ vadovo pavardė čia viską pasako. plačiau»

Barklainiai pastaraisiais dešimtmečiais nyko ir traukėsi, niekuo nepasižymėjo ir pravažiuojančiųjų pro šalį nedomino. Dabar gi viskas apsivertė – į kaimą atsikrausto jaunimas, kiemuose klega vaikai, yra kuo sudominti ištroškusius kultūros, o per Jonines ir vėl rengiamasi smaližius palepinti ypatingu kaimo patiekalu. plačiau»

„Išgirdę, kad laimėjome atranką į Dainų šventę, krykštavome iš džiaugsmo – jau vien tai trupei buvo didelė šventė“, – džiaugėsi ramygaliečių teatro trupės režisierė. Choristės gi puoselėja viltis sostinėje apkabinti savo buvusią vadovę, su saviveiklininkais atvyksiančią net iš už Atlanto. Kapelos grupė šventėje bus naujokė, tad visą džiaugsmą patirs pirmą kartą. plačiau»

Knygos apie Gediminaičius autorius Eimantas Gudas apgailestavo, kad lenkai kur kas išsamiau domisi istorija negu lietuviai, nors tikrai turėtume kuo džiaugtis ir didžiuotis. Istorikas, sekdamas tėvo, mokslų daktaro, pėdomis, valdovų likimus narplioja nuo pat vaikystės. plačiau»

Mažame bažnytkaimyje Panemunyje vykusioje Poezijos pavasario šventėje savo kūrybą skaitė pripažinti rašytojai, tarp jų – ir vasaras gimtinėje leidžiantis žinomas poetas Arvydas Genys, biržietė Aušra Kaziliūnaitė. plačiau»

Ar gali pagalvės skraidyti palubėje? Biržų muziejininkės įsitikinusios, kad gali. Juk jos – minkštos, purios, įvilktos į rankomis siuvinėtus užvalkalus – dovanoja ant jų miegantiesiems gražiausius sapnus. O ir tų pagalvių darymo pradžia senovės gryčiose būdavo nuo plunksnų plėšymo, kai lengvučiai pūkeliai imdavo sklandyti po visą kambarį kaip kokioje pasakoje. plačiau»

plačiau»

Stebuklingus žodžius prašau, laba diena, ačiū vaikai išmoksta namuose iš savo tėvų ar mokykloje. Tuos žmones, kurie visada nepamiršta pasisveikinti, palinkėti gražios dienos ar sėkmės, mes įpratę vadinti kultūringais žmonėmis. Tačiau pastaraisiais laikais kai kas mano, kad žmonės, o ypač jaunimas, nebemoka elementarių bendravimo taisyklių – nebesisveikina įėję į įstaigą, įlipę į autobusą ir panašiai. Ar jūs nepamirštate paprasčiausių mandagumo taisyklių? Kaip manote, kodėl mažėja tų ačiū, prašau, atsiprašau? Ką reikėtų daryti, kad juos sugrąžintume? plačiau»

Folkloro entuziastės į Joniškėlį sukvietė visų šalies regionų kolektyvus. Kad tarmiškai šnekantys dalyviai tarpusavyje susikalbėtų, teko labai smarkiai vieniems prie kitų prisitaikyti. Kieno pasirodymas buvo įspūdingiausias, sunku pasakyti, užtat jau aišku, kas buvo smagiausi ir ištvermingiausi. Ogi dzūkai! plačiau»

„Likimų“ mišrų chorą lankantys politiniai kaliniai, tremtiniai – stiprūs, energingi ir laimingi. Juk antraip iš kurgi imtų tiek energijos, kad pasirengtų griežtai atrankai į Dainų šventę ir aukštas natas išdainuotų kartu su jaunimo ar vaikų chorais. O be ypatingosios, Lietuvos 100-osios dainų šventės, laukia ir Tremtinių dainų šventė su visai kitokiu repertuaru. plačiau»

Piligriminiu Camino Lituano keliu einantys žygeiviai nuo šiol galės susipažinti su Pasvalio kraštu. Didelis žmonių būrys jau atidarė naują atkarpą nuo Pajiešmenių iki Pumpėnų ir tikisi, kad šimtamečiai ąžuolai, piliakalnis, partizanų kovų ženklai sužavės ne vieną šalies istorijos ir kultūros mėgėją. plačiau»

Kaip su juvelyrika siejasi šimtmečius pelkėse pragulėję ąžuolai, laukiniai žvėrys ir žuvys? Niekaip neatspėtume, jei žinomas tauriųjų metalų bei brangakmenių žinovas nepraskleistų savo kūrybinio darbo paslapčių. Jo klientės dabar tikriausiai skubiai peržiūrės savas brangenybių skryneles, kad atidžiau patikrintų, kuo gi iš tiesų puošiasi. plačiau»

„Ši paroda yra mano padėka vienai sunkiausių pasaulio buriavimo regatų – „The Ocean Race“. Nors nuo jos praėjo beveik treji metais, tik dabar atsirado laiko sustoti ir suvokti, kiek toli buvo po jos nubėgta. Ši regata buvo tarsi koks atspirties taškas mano fotografės karjeroje“, – sako Panevėžio fotografijos galerijoje atidarytos parodos autorė. plačiau»