Krašto santakos

Nameišio žiedas, apipintas javų varpa. Kovos prieš blogį simbolis erelis. Raktą nešantis juodas kaip anglis kovarnis. Negailestingai naikinamas ir greit nykstantis pataisas – Velykų stalo ir Verbų sekmadienio puošmena... Štai kiek visokių simbolių į savo herbą norėjo sudėti namišiečiai. plačiau»

Kaip surengti šventę, kad ji neatsiduotų naftalinu? Kaip kalbėtis su saviveiklininkais, kad šie įsižeidę netrenktų durimis? Šiuos klausimus tebesprendžia į Kupiškį dirbti grįžęs jaunas režisierius. O jo kolegos jau dabar džiaugiasi, kad bus kam juos, senbuvius, pakeisti. plačiau»

„Svajonės žlugo, kai labai blogai išlaikiau lietuvių kalbos egzaminą. Mama kartais sako, kad likimas ne šiaip sau taip sudėliojo – gal jei būčiau studijavusi literatūrą, būtų „nukenksminę“ ir bijočiau net pradėti rašyti“, – dabar svarsto pirmuoju savo romanu „Šaltienos bistro“ akimirksniu išgarsėjusi panevėžietė Ieva DUMBRYTĖ. Kalbamės su rašytoja apie jos romaną, rašymą, gimtąjį Panevėžį ir ateities planus. plačiau»

Gali atrodyti, kad tradicinis folkloro festivalis Panevėžio rajone išsikvepia, mat žiūrovų gausa jis negali pasigirti, bet kai į šventę sugarma gausybė liaudies tradicijas besistengiančių išsaugoti ansambliečių, kai muzika ir dainos lygumom nuplaukia, tai po viso gražumo įsijungia antras kvėpavimas ir prasideda stogą raunančios vakaruškos. plačiau»

Gimtinės vaizdus talentingai atkuriančiam tautodailininkui teko gauti keisčiausią užsakymą – žmogus nuvežė jį į savo tėviškę ir paprašė nutapyti vienkiemį. Tik kaip tapyti jį, kai čia – pliki laukai tvyro, net nuotraukos jokios neužsilikusios? plačiau»

Beveik tris dešimtmečius pavasarį įvairaus amžiaus teatralai renkasi į nedidelį miestelį – Skapiškį. Kasmet spektakliai ir orai keičiasi, užtat išlieka organizatorių ir dalyvių entuziazmas bei tradicinė teatrinė sriuba. Šiemet ją didžiuliuose katiluose 5 valandas ant laužo virė vyrai. plačiau»

Su oficialiu vizitu mūsų šalyje neseniai lankiusis Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili iš Lietuvos į gimtinę išsivežė kupiškietės Virginijos Jurevičienės sukurtą ažūrinį paveikslą. plačiau»

Aukščiausia kategorija vertinamos „Gastautos“ nariai sėkmės siekia ne tiktai juodai dirbdami, bet ir pašmaikštaudami, juokaudami, scenoje flirtuodami. Bet jau daugiau nei metai ansamblio narių, o ypač vadovės Nidos Lungienės, nuotaiką temdo Rusijos karas Ukrainoje, kur gyvena jiems artimų draugų. plačiau»

Jau mokyklos laikais Panevėžyje sutartines su draugėmis traukusi Eglė Jačauskienė susidūrė su nemaloniu reikalu – užklumpančiu jauduliu lipant ant scenos. Bet jau tada ji pastebėjo, kad apsirengus tautinį „Kanapėlės“ ansamblio kostiumą visas nerimas staiga ima ir išgaruoja. plačiau»

Pagal naujausias apklausas, kultūros renginių prieinamumas regionuose yra gana menkas, atlikėjai nenoriai važiuoja į provinciją vaidinti ir koncertuoti, nes ten kartais ir padoresnio fortepijono nesuranda. Praeivių klausėme, ar Panevėžio kraštą galima priskirti prie tų, kurių kultūra nepasiekia. Ar pasigendama aukšto lygio koncertų ir spektaklių? Ar jie gali dėl koncerto, parodos, spektaklio pasiekti Vilnių, o gal važiuoja į arčiau esančią Rygą? Ar nesibaido rimtosios muzikos – operos, simfoninio orkestro koncerto? plačiau»

Pamatęs pilną pintinę tulpių, dažnas net nesuabejoja, kad gėlės gali būti netikros. Tik iš labai arti ir tik palietęs ranka supranta, kad tas grožis – megztas. Orchidėjos, flioksai, hiacintai, lelijos, našlaitės, alyvų šaka, narcizai, sanpaulijos, gerberos, krokai ir gausybė kitų žiedų – bemaž tobulai atkartota virbalais. Jų autorė šitaip atsineša gamtą į savo namus. plačiau»

„Tautodailės parodoms prašo prigesintų spalvų, mat ryškūs deriniai mūsų liaudies menui nebūdingi. Bet kaipgi aš rinksiuosi pastelinius tonus, jei siuvu daugiausia rudenį ir žiemą, kai aplink niūru ir norisi ryškaus, spalvoto“, – juokiasi išskirtinai nelengvo skiautinių meno ėmusis kupiškėnė. Bet ji vis tiek mano, kad ryškios spalvos aukštaitėms nebuvo svetimos. plačiau»

Dienomis, kai visa einasi lyg sviestu patepta, eilės nesirašo. Jos dažniausiai pasibeldžia, kai užklumpa išgyvenimai, kankina graužatis. Tai visiems gali patvirtinti daug metų slapta kūrusi buvusi pedagogė. Kai moteris netikėtai eina užsidaryti savo kambaryje, vyras tarsteli: „Štai ir mūza atskrido.“ plačiau»

Ieškodama reikiamų daiktų giminaitėms karo pabėgėlėms, tapytoja netyčia aptiko ir stulbinantį įkvėpimo šaltinį: internetinę atiduotuvę. Natiurmortai ėmė lietis tiesiog ant ankstesnių pranašiškų paveikslų – užtapė juos dėl ramybės ir geresnės ateities vilties. plačiau»

Užaugusiai neramioje Lietuvos Čikagoje, žinomai liaudies dainų atlikėjai nedrąsu vienai ir po gražiuosius Dzūkijos miškus bastytis. Visgi gimtinę ji myli ir per atstumą, o išvykusi koncertuoti į užsienį dažniausiai pasakoja legendą apie kankles. plačiau»