Krašto santakos

plačiau»

plačiau»

Ką žmogus jaučia, rankose laikydamas prieš 500 milijonų metų gyvenusio gyvūno liekaną? Fosilijų ir gintarų kolekciją sukaupusi panevėžietė tokiu atveju mintimis persikelia į tuos laikus, kai egzistavo tik vandens gyvūnija ir augalija, kai Žemės paviršiumi vaikštinėjo dinozaurai, o vienas jų galbūt net atsikando jos su draugu tik dabar surastų amonitų. plačiau»

plačiau»

Psichologiją baigęs, bet stilistu dirbantis panevėžietis pasijuto laimės kūdikiu, kai buvo pakviestas vykti į „Euroviziją“. Malmėje įvykių ir staigmenų buvo tiršta, tad jis džiaugėsi parūpinęs Silvestrui Belt net 9 lagaminus su drabužiais, batais ir aksesuarais. Pats gi stilistas rengėsi kur kas paprasčiau. plačiau»

plačiau»

Daug metų su moliu draugaujanti ramygalietė viešai savo menų tol nedemonstravo, kol nenulipdė šamotinio vaiko. Jam iš paskos pasipylė visas būrys mažylių – juk daug anūkų turi, bet ir suaugusieji lakiose kūrėjos vizijose nesunkiai virsta lėlėmis. plačiau»

Šalyje žinomas pasvaliečių folkloro kolektyvas „Rags“ pastaruoju metu ne tik rengiasi garsiajai dainų šventei, bet ir švebeldžiuoja prancūziškai. Iškart po šventės jis lėks į tarptautinį festivalį Prancūzijoje ir ten savo legendomis apipintą pasvalietišką alų pristatys ne savo kalba. plačiau»

Piešiniai ant pastatų paprastai kainuoja didžiulius pinigus. O Pandėlyje dailės mokytoja su gimnazistais du statinius išgražino už ačiū. Ir visiems gerai: moksleiviai aukščiausiu balu šimtuku išlaikė dailės egzaminą, kaimynams – gražus vaizdas nuo pat ryto, net skverelio vyrams tai irgi atrakcija. plačiau»

Pasvalietė etnografė į Dainų šventę vyks ir kaip trijų savo vadovaujamų folkloro kolektyvų vadovė, ir kaip dviejų iš jų dalyvė. Ji džiaugėsi, kad į vaikų ansamblį ateina naujų narių, o su vyru užaugintas gražus pulkelis – dukra ir penki sūnūs – buvo arba tebėra „bitinėliai“. plačiau»

„Pernai su kaimyne sėdėjom palapinėj, kai į kiemą įsuko mašina, išlipo moteris su vyru, ėmė viską fotografuoti. Tai buvo mūsų generolo Dulksnio giminės iš Amerikos“, – apie ypatingas akimirkas pasakoja Naivių kaimo gyventoja. Atvykėliai, mena, labai jaudinosi ir tenorėjo vieno –pasivaikščioti po sodybą, pasižvalgyti aplinkui. plačiau»

„Ir išej katinas su gaidžiu svietan pasižmonėt.“ Tai žodžiai iš lietuvių liaudies pasakos. Gyventojų klausėme, ar jų žodyne dar vis gyvas žodis „pasižmonėti“. Kokia jo reikšmė svarbesnė: siekis neužsisklęsti, neatsiriboti nuo pasaulio, pabendrauti su žmonėmis, ar – daugiau sužinoti, patirti, kultūriškai praturtėti? Kuri reikšmė priimtinesnė? O ir kaip ketina šią vasarą pasižmonėti? plačiau»

Gaidžiokalnis, Žirgokalnis, Ožiokalnis, dar milžino Dijaus kalnas – tai Kupiškio kraštas. Apie jį Dainų šventės dalyviai išgirs iš pačių kupiškėnų lūpų – per dainas, sakmes, muzikavimus ir žaidimus. O kai tarmiškai prabils mokinukės, liesis jų išraiškingai sekamos pasakos. Ir visi Sėlių krašto atstovai bus nepaprastai dailiai apsirėdę. plačiau»

Mažieji pasvaliečiai jau prieš ketverius metus pradėjo rengtis Lietuvos dainų šventės šimtmečiui. Tuo metu jie atėjo į pirmą klasę ir kartu su savo pirmąja mokytoja pasodino po šimtamečiais ąžuolais rastas giles. Sodinukai klasėje ant palangės sudygo, ėmė augti. Ir štai dabar jie – visi 25 – rado vietą kraštiečių ąžuolyne. plačiau»

Mūsų krašte jau bemaž dviejų rankų pirštų pakaktų karaimų tautos atstovams suskaičiuoti. Užaugęs Panevėžyje, vadinamojoje karaimų Sodų gatvėje, mokykloje mokytas dviejų puikių mokytojų karaimių, dargi savanorio tėvo įkvėptas, istorijos mokytojas leidosi į šios tautos unikalumo paieškas. Triūso rezultatas – knyga. plačiau»