Saulei kylant atrieda linksmas traukinukas
Piešiniai ant pastatų paprastai kainuoja didžiulius pinigus. O Pandėlyje dailės mokytoja su gimnazistais du statinius išgražino už ačiū. Ir visiems gerai: moksleiviai aukščiausiu balu šimtuku išlaikė dailės egzaminą, kaimynams – gražus vaizdas nuo pat ryto, net skverelio vyrams tai irgi atrakcija.
plačiau»
|
Pasipuoš savo nusiaustu sijonu
Pasvalietė etnografė į Dainų šventę vyks ir kaip trijų savo vadovaujamų folkloro kolektyvų vadovė, ir kaip dviejų iš jų dalyvė. Ji džiaugėsi, kad į vaikų ansamblį ateina naujų narių, o su vyru užaugintas gražus pulkelis – dukra ir penki sūnūs – buvo arba tebėra „bitinėliai“.
plačiau»
|
Negalėjo patikėti, kad pulkininkas nepamirštas
„Pernai su kaimyne sėdėjom palapinėj, kai į kiemą įsuko mašina, išlipo moteris su vyru, ėmė viską fotografuoti. Tai buvo mūsų generolo Dulksnio giminės iš Amerikos“, – apie ypatingas akimirkas pasakoja Naivių kaimo gyventoja. Atvykėliai, mena, labai jaudinosi ir tenorėjo vieno –pasivaikščioti po sodybą, pasižvalgyti aplinkui.
plačiau»
|
Ne tik į žmones pasižiūrėti, bet ir apsidairyti aplink
„Ir išej katinas su gaidžiu svietan pasižmonėt.“ Tai žodžiai iš lietuvių liaudies pasakos. Gyventojų klausėme, ar jų žodyne dar vis gyvas žodis „pasižmonėti“. Kokia jo reikšmė svarbesnė: siekis neužsisklęsti, neatsiriboti nuo pasaulio, pabendrauti su žmonėmis, ar – daugiau sužinoti, patirti, kultūriškai praturtėti? Kuri reikšmė priimtinesnė? O ir kaip ketina šią vasarą pasižmonėti?
plačiau»
|
Mažieji gal dar ir nesupranta, bet didesnieji – puikiai
Gaidžiokalnis, Žirgokalnis, Ožiokalnis, dar milžino Dijaus kalnas – tai Kupiškio kraštas. Apie jį Dainų šventės dalyviai išgirs iš pačių kupiškėnų lūpų – per dainas, sakmes, muzikavimus ir žaidimus. O kai tarmiškai prabils mokinukės, liesis jų išraiškingai sekamos pasakos. Ir visi Sėlių krašto atstovai bus nepaprastai dailiai apsirėdę.
plačiau»
|
Ąžuolų kelias – nuo pirmokų palangės
Mažieji pasvaliečiai jau prieš ketverius metus pradėjo rengtis Lietuvos dainų šventės šimtmečiui. Tuo metu jie atėjo į pirmą klasę ir kartu su savo pirmąja mokytoja pasodino po šimtamečiais ąžuolais rastas giles. Sodinukai klasėje ant palangės sudygo, ėmė augti. Ir štai dabar jie – visi 25 – rado vietą kraštiečių ąžuolyne.
plačiau»
|
Į karstą dėdavo linų – kad virvę nusivytų
Mūsų krašte jau bemaž dviejų rankų pirštų pakaktų karaimų tautos atstovams suskaičiuoti. Užaugęs Panevėžyje, vadinamojoje karaimų Sodų gatvėje, mokykloje mokytas dviejų puikių mokytojų karaimių, dargi savanorio tėvo įkvėptas, istorijos mokytojas leidosi į šios tautos unikalumo paieškas. Triūso rezultatas – knyga.
plačiau»
|
Šokį „Batų batai“ tryps suaugusieji
Panevėžio „Pynimėlio“ ir „Vilties“ progimnazijos šokėjai, vadovaujami žinomų šalyje choreografų Bakanauskų, dabar išvykę į kelionę po nuostabiąją Italiją. Grįžę jie nebeturės laiko pailsėti – skubės į Dainų šventę Vilniuje. Bet tai jiems džiaugsmas, o ne vargas, nes antros tokios Šimtmečio šventės niekada nebebus.
plačiau»
|
Kankles ant žolės paguldo švelniai
Lietuviškiausiu instrumentu vadinamos kanklės daug kur praranda populiarumą, o Kupiškyje – atvirkščiai, kyla ant bangos. Kanklininkes kviečiasi ir į masinius renginius, ir į uždarus vakarus. Šiuo instrumentu grojančios merginos atrodo lyg suaugusios – viską daro itin kruopščiai ir visuomet labai susikaupusios.
plačiau»
|
Visos dainos – lyg medžio šakos
„Vakare, kai viskas nurimsta ir ateina sutemos, jausmai tampa ryškesni, o išgyvenimai – gilesni“, – taip žinomas pasvalietis chorvedys paaiškino, kodėl 100-mečio dainų šventės Dainų diena šiemet prasidės vėliau nei įprasta ir tęsis iki pirmos valandos nakties. O kad bus įspūdinga, net nereikia abejoti. Choristai dėl to triūsė smarkiai – turėjo išmokti daug naujų kūrinių, 135 puslapius natų. O dainos skambės ir pasvaliečio poeto Vlado Braziūno žodžiais.
plačiau»
|
Tik Pinokio nosis neišlindo pro stogą
Nacionaliniu įvykiu vadinamo „Stasys Museum“ atidaryme Panevėžyje buvo visokių keistenybių – net vandens pripiltas žymiojo menininko Stasio Eidrigevičiaus veidas. Ekscentriškasis kūrėjas tikino, kad atsistojęs į tribūną, panašią į žmogaus galvą, gali ir niekus taukšti, o vis tiek visi klausys – tokia meno galia. Vis dėlto paklaustas, ar nebaisu, kad dar gyvam jam muziejus pastatytas, atsakė vienu žodžiu: „baisu“.
plačiau»
|
Likus pusmečiui, teko ir pakankinti
Dainų šventei teatralai mėgėjai rengia ryškiausias dramaturgijos ištraukas. Jie ne tik papasakos žiūrovams, kaip rengėsi, ką veikė ir kaip mylėjo Lietuvos didikai, bet ir leis įsijausti į jų tarnų vaidmenį. Teatro dienai vadovaujanti rokiškietė režisierė šypsosi, kad dabar repetuodami visi kvėpuoja vienu oru.
plačiau»
|
Paukščiai neišbrokavo ir puošmenai skirtų inkilų
„Pasvalio inkilėlių instaliacija buvo tokia spalvinga, kad rinkosi būriai fotografuotis. Įdomiausia, kad juose, miesto centre susmeigtuose į žemę, apsigyveno paukščiai“, – džiaugėsi dėl Dainų šventės teatro dienos daug jau nuveikusios ir dar daug nuveiksiančios pasvalietės režisierės.
plačiau»
|
Nereikės net priminti, kad dūdas įsidėtų
Šimtmečio dainų šventei rengiasi ir pučiamųjų instrumentų orkestrai. Kad būtų pakviesti į renginį, pajiešmeniečiai savaitgaliais važinėja į Naujamiestį repetuoti su stipresniais muzikantais, o prie šios kompanijos gali jungtis pasvaliečiai ir biržiečiai. Naujamiestiečių dūdų orkestro „Aukštyn“ vadovo pavardė čia viską pasako.
plačiau»
|
Puošmena tapo akmenys, girnapusės ir unikalūs sagonai
Barklainiai pastaraisiais dešimtmečiais nyko ir traukėsi, niekuo nepasižymėjo ir pravažiuojančiųjų pro šalį nedomino. Dabar gi viskas apsivertė – į kaimą atsikrausto jaunimas, kiemuose klega vaikai, yra kuo sudominti ištroškusius kultūros, o per Jonines ir vėl rengiamasi smaližius palepinti ypatingu kaimo patiekalu.
plačiau»
|